Baltai priėmė krikščionybę vieni paskutiniųjų Europoje, o protėvių ikikrikščioniškos religinės praktikos išliko dar ne vieną amžių po oficialaus krikšto. Pagonys (ir neseniai tokiais buvę) lietuviai ir prūsai žavėjo Renesanso humanistus, kurie svetimą religinę sistemą siekė suprasti pasitelkdami naujausius istoriografinius ir etnografinius metodus. xiv a. pab., iškilus Jogailaičių dinastijai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei tapus viena iš didžiųjų krikščioniškojo pasaulio jėgų, europiečiams tapo itin svarbu suprasti lietuvių kilmę. Priešingai nei ankstyvaisiais Viduramžiais, kai pagonybė krikščionių buvo smerkiama, ankstyvuoju Naujųjų laikų periodu lietuvių religija buvo nuodugniai tyrinėjama, tikintis atrasti bet kokių įrodymų apie tariamą romėnišką lietuvių kilmę. Tuo pačiu Reformacija paskatino iš naujo stengtis atversti baltus į krikščionybę. Su šiomis pastangomis įsivyravo ir suvokimas, kad tikslas bus pasiektas tik perpratus baltų kalbas ir kultūrą.

Į šią knygą įtraukti 11 autorių tekstai parašyti tarp 1450 ir 1590 m. lotynų kalba, universalia mokslinės komunikacijos kalba krikščioniškajame Vakarų pasaulyje. Kartu šie tekstai suteikia vienus iš detaliausių, bet kuriai ikikrikščioniškai Europos religijai tinkančius aprašymus. Vis dėlto skaitant šiuos tekstus privalu atsižvelgti į kontekstą. Be atidžios analizės jie negali būti pasitelkiami baltų religinės pasaulėžiūros ar praktikų rekonstravimui. Autoriai rašė atsižvelgdami į interpretavimo ir literatūros tradicijas. Kai kurios jų menė Senovės pasaulį, taigi atskirti literatūros apie pagonybę ypatumus nuo faktinių detalių gali būti nemenkas iššūkis. Vis dėlto daugumą šių tekstų būtų galima pavadinti smalsumo pergale prieš akstiną pasmerkti netikinčiuosius. Šie humanistiniai baltų pagonybės aprašymai tiek atitiko senuosius, tiek nuspėjo būsimus nepažįstamų Naujojo pasaulio religinių sistemų aprašymus. Būdami tokie jie yra labai svarbūs siekiant suvokti, kaip Europos krikščionys xv ir xvia. bandė pažinti vietines religijas. Dėl šios priežasties ankstyvojo Naujųjų laikų periodo baltų pagonybės aprašymai yra svarbūs pasauliui tiek pat, kiek jie yra svarbūs Europai ar nacionaliniu lygmeniu Baltijos šalims.